Drabužio kelias iki jūsų spintos:

Pirmiausia, kaip atsiranda drabužis. Pirminį drabužio gamybos etapą galima pavadinti kūrybiniu. Viskas prasideda nuo rūbo idėjos drabužių dizainerio galvoje, pagal kurią jis paruošia drabužio eskizą ir parenka medžiagas. Tuomet šis piešinys keliauja pas drabužių konstruktorių ir jis jį paverčia lekalais. Pagal sukurtus lekalus drabužių technologas iš audinio sukerpa drabužio detales. Šiuos ruošinius derina ir siuva, kol nustato efektyviausią susiuvimo technologiją.
Praktiškai iki šio momento vykusiame drabužio kūrimo etape, drabužio dizaineris, konstruktorius ir technologas bendradarbiauja, kol suderina galutinio drabužio vaizdą, jo siuvimui naudojamų lekalų formą ir susiuvimo technologiją. Nuo drabužio dizainerio darbo priklauso drabužio stilistika, ar drabužis atitiks mados tendencijoms ir patiks pirkėjams, o nuo konstruktoriaus ir technologo priklauso drabužio pasiuvimo kokybė. Šis kūrybinis etapas baigiasi, kai būna apibrėžta konkrečių lekalų forma, naudojamos medžiagos ir siuvimo technologija. Tuomet jei nusprendžiama pagaminti didelius sukurto drabužio kiekius, lekalai ir siuvimo technologija  perduodami gamintojui, kur viskas vyksta greitai. Daugumos šiuolaikinių siuvimo fabrikų veikla remiasi puikiai sureguliuota konvejerine gamyba.  Šiame konvejeryje procesai tiek sureguliuoti, kad juose beveik eliminuotas žmogiškasis faktorius, kadangi daug operacijų atlieka protingi robotai, o siuvėjom perduodama tik labai siauros siuvimo funkcijos.

Pagaminti drabužiai patenka į parduotuves ir pirkėjai šiuos drabužius keičia į pinigus. Būtent šioje vietoje susiduria dizaineris su pirkėju. Dizaineriai ar prekės ženklai turintys vardą ir pripažinimą, daugiau ar mažiau reguliuoja pirkėjo nuomone apie prekės vertę. O jeigu rūbas neturi žinomo prekinio ženklo ir jo pardavimo neskatina ypatingos reklamos, daug didesnę reikšmę įgyja pirkėjo nuomonė apie drabužio grožį ir tinkamumą konkrečiai jam. Tačiau šiais laikais prekės ženklų yra daug, mažiau žinomi drabužių gamintojai ne tik greitai ir gerai kopijuoja tai ką sukuria pripažinti kūrėjai, bet ir patys sugeba sukurti gan įdomią aprangą. Taigi šiais laikais drabužių pirkėjas dažniausiai lieka vienas, priešais gan nemažą drabužių pasirinkimą.

Šioje vietoje reikėtų išskirti naujų drabužių prekybos rinką Lietuvoje. Kažkodėl daugumas mūsų mažmenininkų orientuojasi į pigių, nekokybiškų ir daugiausiai laisvalaikiui skirtų drabužių asortimentą. Todėl šiuo metu Lietuvoje pasirinkimas tarp aukštesnės kokybės drabužių yra gan nedidelis.

Nusipirkimas – tai malonus procesas, kadangi jo metu patenkinamas kiekvienam žmogui svarbus, – daikto turėjimo  jausmas. Bet šis jausmas dažnai suklaidina, ypač renkantis drabužius, kadangi jis skatina pirmiausia žiūrėti į kainą, o tik po to į drabužio tinkamumą. Apskritai, aprangos rinkimosi ir pirkimo metu užplūsta daug įvairių emocijų, kurios labai trukdo blaiviai išsirinkti tinkamiausią rūbą. Be to, tiek pirkdami, tiek valgydami, tiek bendraudami su kitais žmonėmis mes negalime atsispirti potraukiui tučtuojau pajausti pasitenkinimą.  Taip ir perkant sau aprangą galiausiai laimi impulsai, o ne kažkoks mūsų sąmoningas noras, nebent esate išskirtinai valinga.

Taigi įvertinant visas paminėtas aplinkybes, drabužio pirkimas dažnai tampa panašus į loteriją. Pažiūrėkite į savo turimus drabužius, prisiminkite jų įsigijimo istorijas ir pagalvokite, – kiek tose istorijose atsitiktinumų?

Autorė: asmeninė stilistė Natalija Stunžėnienė

Stilisto paslaugos siekiančioms rezultato